Kategorija: Naujienos

Advokatas Linas Žalnieriūnas sėkmingai apgynė disertaciją apie priežastinį ryšį baudžiamojoje teisėje

2021 balandžio 30 |

Kontoros vadovaujantis partneris advokatas Linas Žalnieriūnas sėkmingai apgynė daktaro disertaciją tema „Priežastinis ryšys ir jo nustatymas baudžiamojoje teisėje“ ir įgijo socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro laipsnį.

Lino moksliniame tyrime analizuojamas priežastinis ryšys kaip savarankiška baudžiamoji teisinė konstrukcija, jos teisinė charakteristika, doktrininis aiškinimas ir praktinis pritaikymas Lietuvos ir užsienio šalių teismams nagrinėjant atskirų kategorijų baudžiamąsias bylas. Analizės metu gilinantis į nacionalinį ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus, užsienio valstybių teisės taikymo patirtį, nacionalinius priežastinio ryšio teorinius ir praktinius pagrindus, ieškoma priežastinio ryšio, kaip teisinės kategorijos, supratimo ir optimalios priežastinio ryšio nustatymo metodikos. Moksliniame tyrime taip pat diskutuojama apie priežastinio ryšio raiškos baudžiamajame įstatyme poreikį. Atskleidus priežastinio ryšio sampratą, genezę bei istorinę vystymosi perspektyvą tyrime identifikuojamos pagrindinės priežastinio ryšio nustatymo teorijos, nustatomi pagrindiniai šių teorijų bruožai bei įvertinamas jų pritaikomumas teisės taikymo praktikoje. Mokslinio tyrimo metu nustatytas pagrindines priežastinio ryšio teorijas palyginus su Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje siūlomomis taikyti priežastinio ryšio teorijomis nustatyta, kad Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje siūloma taikyti priežastinio ryšio nustatymo metodika teisės taikymo praktikoje taikoma itin retai. Autorius pasiūlė universalų priežastinio ryšio nustatymo algoritmą.

Su darbu galite susipažinti paspaudę šią nuorodą: Nuoroda

Privalomoji mediacija santuokos nutraukimo atvejais – priverstinis taikymasis net jeigu nenorima?

2021 vasario 17 |

Iš darbinės patirties pastebime, kad interesantams ir šiandien iki galo nėra aiški privalomosios mediacijos paskirtis, taip pat kai kurie jos aspektai. Atitinkamai, glaustai stengsimės atskleisti tuos privalomosios mediacijos aspektus, dėl kurių kyla pastebimi neaiškumai.

Kaip žinia, tai šiuo metu Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad sutuoktinis, norintis teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pirmiausia turi inicijuoti taip vadinamąją privalomąją mediaciją, ar kitaip – privalomąjį taikinimą. Taigi, privalomoji mediacija reiškia, kad sutuoktinis iš karto neturi teisės pateikti teismui ieškinio dėl santuokos nutraukimo, o pirmiausia turi santuokos nutraukimo klausimus išspręsti taikiai.

Taip, visiškai teisingai, – privalomoji mediacija nereiškia, kad sutuoktiniai bus priverstinai sutaikyti ir jie nebeišsiskirs. Privalomoji mediacija tik reiškia, kad santuokos nutraukimo klausimą ir visus kitus susijusius klausimus (išlaikymo vaikui teikimas, sutuoktinių turto dalybos ir t. t.) pirmiausia reikėtų siekti išspręsti taikiu būdu be teismo, padedant mediatoriui.

Privalomosios mediacijos metu galima susitarti, kad sutuoktiniai išsiskiria taikiai bendru sutarimu (nors ieškiniu galbūt būtų siekiama, kad santuoka nutrūktų dėl kito sutuoktinio kaltės), taip pat galima susitarti, kad, pavyzdžiui, sutuoktinis mokės 250 EUR išlaikymą vaikui per mėnesį, kad leis kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiui vaikui gyventi kito sutuoktinio bute, gera valia nusistatys bendravimo su vaiku tvarką ir t. t. Taigi, privalomoji mediacija gali būti pravartus bei efektyvus būdas išspręsti atitinkamus klausimus.

Pastebime, kad ne visi ieškinį dėl santuokos nutraukimo norintys paduoti asmenys yra susižavėję teisminės mediacijos idėja ir kartais išgirstame mintį, kad vis tiek nepavyks susitarti, tai beprasmis dalykas ir ką daryti, jeigu privalomoji mediacija ir yra privalomoji ir jos išvengti negalima? Atsakymas į tokį klausimą yra paprastas, – nors prieš pateikiant ieškinį teismui inicijuoti privalomąją mediaciją yra būtina, tačiau bet kada šios mediacijos galima atsisakyti ir netęsti (svarbu inicijuoti).

Tačiau mes rekomenduotume nenumoti ranka į privalomąją mediaciją, kadangi ypatingai santuokos nutraukimo bylose mediaciją išbandyti tikrai verta ir nėra priežasčių to nedaryti. Juk teisės aktai vis tiek numato, kad vaikui bus teikiamas išlaikymas ir t. t., tad dėl šių dalykų nėra verta bylinėtis ir geriau tai išspręsti draugiškai.

Jeigu norite skirtis, kreipkitės į mūsų kontoros teisininkus ir pasistengsime padėti!

 

 

Ar galimas uzufruktas, jeigu sutuoktiniui priklauso tik 1/4 buto?

2021 vasario 17 |

Dalinamės aktualia informacija iš savo darbinės patirties, kuri, tikimės, gali būti Jums naudinga.

Uzufruktas reiškia atitinkamam laikotarpiui nustatytą teisę naudoti svetimą daiktą.

Vienoje iš santuokos nutraukimo bylų kilo ginčas, ar teismas gali leisti žmonai kartu su nepilnamečiu vaiku likti gyventi bute, kol vaikui sueis 18 metų, kai to buto tik 1/4 priklausė vyrui, 3/4 priklausė kitam asmeniui, o savaime suprantama, žmonai ir vaikui jokia buto dalis nepriklausė.

Teismas tokioje situacijoje nustatė uzufruktą ir įpareigojo vyrą netrukdyti žmonai kartu su nepilnamečiu vaiku gyventi tame bute, kurio ¼ dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso vyrui.

Vadinasi, atsakymas į klausimą, ar galimas uzufruktas, jeigu sutuoktiniui priklauso tik 1/4 buto, – yra teigiamas.

Žyminis mokestis gali būti atidėtas dėl COVID-19 pandemijos

2021 vasario 17 |

Dalinamės aktualia informacija iš savo praktikos.

Veikdami klientų interesais, kai juridinis ar fizinis asmuo dėl COVID-19 pandemijos būna patyręs finansinių sunkumų ir tai jam trukdo sumokėti žyminį mokestį, – tai prašome teismo kliento naudai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Žyminio mokesčio atidėjimas reiškia, kad teismas leidžia pateikiant atitinkamą prašymą teismui nemokėti žyminio mokesčio, o tas žyminis mokestis turi būti sumokėtas jau po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismai, gavę prašymą atidėti žyminį mokestį dėl to, kad juridinio ar fizinio asmens padėtis dėl COVID-19 pandemijos pablogėjo ir sudaro sunkumus sumokėti žyminį mokestį, įprastai tokį prašymą patenkina. Žinoma, prašymas atidėti žyminį mokestį turi būti motyvuotas ir prie jo turi būti pateikti atitinkami įrodymai, kad tikrai dėl COVID-19 atitinkamam asmeniui kyla sunkumų žyminį mokestį apmokėti.

Primename, kad žyminis mokestis yra mokamas į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas atitinkamuose bankuose už tam tikrų prašymų teismams pateikimą, pvz., už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už prašymą priteisti atitinkamas pinigų sumas ir t. t.

VVTAT: vartotojai prisiima riziką dėl galimų kelionės pasekmių per COVID-19

2021 vasario 17 |

Kadangi šia tema gauname užklausų, tai dalinamės aktualia informacija iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT). VVTAT nurodo, kad jei turistas savo noru, žinodamas apie rekomendaciją nevykti į tam tikrą šalį, vis tiek nusprendžia vykti ir sudaro sutartį su kelionių organizatoriumi, vartotojui tenka rizika dėl galimų tokios kelionės pasekmių,- situacijai nepablogėjus, vartotojas neturėtų pagrindo nutraukti sutartį nesumokant sutartyje numatyto sutarties nutraukimo mokesčio. Plačiau galima skaityti čia: https://www.vvtat.lt/naujienos-ir-pranesimai-ziniasklaidai/377/vvtat-ispeja-del-galimu-pasekmiu-perkant-keliones-i-nerekomenduojamas-vykti-salis:1799

Užsienio reikalų ministerijos teikiamą informaciją bei rekomendacijas dėl kelionių į užsienio šalis galima rasti šioje nuorodoje: https://keliauk.urm.lt/

Advokato Lino Žalnieriūno komentaras DELFI dėl N. Venckienei pareikštų įtarimų

2019 lapkričio 18 |

Iš už Atlanto į Lietuvą pargabentos buvusios teisėjos Neringos Venckienės įtarimų sąrašą Amerikos teisėsauga sutrumpino tris kartus: nuo trylikos iki keturių. Tačiau ar tikrai Lietuvos teisėsauga galės tęsti baudžiamąjį persekiojimą tik pagal juos? O jei atsiras naujų įtarimų, ar galės juos pareikšti?

 

 

Advokatų kontoros VEIRON advokatas ir vadovaujantis partneris pateikė lankomiausiai naujienų svetainei Lietuvoje DELFI savo teisinį vertinimą.

 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/itarimai-venckienei-mislingi-jav-isbraukymai-ir-teisiniai-panciai-teisesaugai.d?id=82792531

 

 

 

Advokatas dr. Arvydas Budnikas dalyvavo disertacijos gynime Rygoje

2019 kovo 12 |

Advokatų kontoros VEIRON advokatas dr. Arvydas Budnikas 2019 m. kovo 12 d. dalyvavo valstybinio Rygos Stradinio universiteto teisės fakulteto surengtame disertacijos gynime.

 

Arvydas recenzavo disertanto darbą apie Europos Sąjungos finansų sektoriaus teisinio reguliavimo problematiką ir pasidžiaugė, kad užsienio teisės universitetai pasitiki Lietuvos teisininkais ir kviečia į tokius svarbius renginius, kartu suteikdami ir atsakingas funkcijas bei leisdami pasisemti vertingos profesinės patirties.

 

Rygos Stradinio universitetas yra tarp tūkstančio geriausių pasaulio universitetų ir vienas didžiausių Latvijoje.

VEIRON tapo ILF advokatų kontorų asociacijos nare

2017 vasario 1 |

Siekdama stiprinti profesinius ryšius, tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis advokatų kontoromis ir dalintis gerąja profesine praktika tarptautinėje advokatų bendruomenėje, advokatų Žalnieriūno, Budniko ir partnerių kontora VEIRON tapo tarptautinės advokatų kontorų asociacijos ILF (International Law Firms) nare.

ILF advokatų kontorų asociaciją sudaro daugiau kaip 70 advokatų kontorų iš daugiau nei 50 valstybių. ILF narės tarpusavyje keičiasi informacija, gerosios praktikos sklaida, klientais, padeda viena kitai srityse, kuriose reikia užsienio teisės žinių.

VEIRON narystė ILF asociacijoje užtikrins advokatų kontoros VEIRON klientams dar kokybiškesnes ir įvairiapusiškesnes teisines paslaugas.

Daugiau informacijos: http://www.ilflaw.com